impėdžiu

impėdžiu adv. žr. įpėdžiui: O labiausiai juos nugerbsi, kada impėdžiu ... jų cnata sekiosi SE9. Impėdžiu rūpiai jo ... ieškot SE27.

◊ tuo impėdžiu adv. tuojau, paskui: Apmisriaubė nerimastys piktos, tos neperėjo, tuo impėdžiu kitos užpuolė kančios KN96.